Pogimdyvinė depresija – rimta psichologinė būklė, su kuria susiduria kai kurios moterys po gimdymo. Gimdymas yra didelė gyvenimo permaina, sukelianti įvairias emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą, meilę ir taip pat baimę bei nerimą.

Nors daugumai moterų nuotaikų svyravimai būna laikini ir praeina per kelias dienas ar savaites, kai kuriais atvejais šie jausmai gali tapti ilgalaikiais ir sukelti pogimdyvinę depresiją.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pogimdyvinė depresija, kokie yra jos simptomai, kodėl ji pasireškia ir vyrams bei kokie galimi pagalbos būdai.

Atmintinė apie pogimdyvinę depresiją

• Pogimdyvinė depresija paveikiai ne tik moteris, bet ir vyrus.
• Ilgalaikiai nuotaikų svyravimai ir liūdesys gali rodyti pogimdyvinę depresiją.
• Gydymas ir savipagalba padeda įveikti depresiją ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
• Pagalba svarbi tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių.
• Pogimdyvinė depresija nėra silpnumo ženklas – svarbu laiku kreiptis pagalbos.
• Emocinis palaikymas iš partnerio ir šeimos padeda greičiau atsigauti.

Pogimdyvinės depresijos simptomai

Pogimdyvinė depresija pasireiškia įvairiais būdais ir ne visi simptomai yra lengvai pastebimi. Kai kurios moterys jaučia liūdesį ir nuovargį, tačiau tai būna laikina būsena, kuri praeina per kelias dienas ar savaites. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites arba stiprėja, taibūna ženklas, kad reikalinga pagalba.

Pogimdyminės depresijos poveikis

Toliau trumpai apžvelgsime, kaip pogimdyvinė depresija paveikia visą šeimą.

Poveikis mamai 

Užsitęsusi pogimdyminė depresija labai sunkiai veikia moterį, tiek emociniu, tiek fiziniu požiūriu. Ši būklė trunka kelis mėnesius ar net metus ir sukelia sunkumų kasdieniame gyvenime. Jei depresija lieka nepagydyta, ji gali išsivystyti į „paprastą“ depresiją, kuri turi ilgalaikį poveikį. 

Be to, moterims, kurios sirgo pogimdyvine depresija, ateityje būna didesnė rizika susirgti vėl, o baimė, kad depresija pasikartos, kartais priverčia atsisakyti plano turėti daugiau vaikų.

Poveikis kūdikiui

Nors ne visada, pogimdyvinė depresija lemia, kad moterys nepakankamai rūpinasi kūdikiu arba nesugeba suteikti jam reikalingo dėmesio. Tai trukdo kūdikio vystymuisi ir neigiamai paveikia jo saugumo jausmą bei emocinį ryšį su mama.

Poveikis šeimai

Pogimdyminė depresija veikia ne tik motiną ir kūdikį, bet ir visą šeimą. Šeimos nariai dažnai turi papildomai rūpintis moterimi ir kūdikiu, kas reikalauja daugiau laiko ir energijos. 

Tai lemia būtinybę keisti kasdienį šeimos gyvenimą, pvz., išleisti papildomų atostogų, perplanuoti biudžetą, kad būtų galima pasamdyti pagalbininką arba užtikrinti terapijos paslaugas.

Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinės depresijos priežastys būna įvairios ir dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos. Dažniausiai tai yra hormoniniai pokyčiai, susiję su gimdymu ir žindymu, kurie paveikia nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą. Aptarsime veiksnius, kurie įtakoja depresijos atsiradimą:

• Psichologinis stresas, susijęs su naujais tėvystės iššūkiais ir gyvenimo pokyčiais.
• Miego trūkumas, kurispablogina nuotaiką ir bendrą savijautą.
• Prieš tai buvusi depresija arba kitų psichikos sveikatos sutrikimų istorija.

• Nepakankamas socialinis palaikymas iš partnerio, šeimos ar draugų.
• Tėvystės baimės ar nerimas dėl gebėjimo būti geru tėvu ar mama.
• Fizinės sveikatos problemos arba komplikacijos po gimdymo.
• Finansiniai sunkumai arba gyvenimo aplinkybių sukeltas stresas.

Pogimdyvinė depresija ne tik mamoms – kaip tai veikia tėčius

Pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau ji paveikia ir vyrus. Nors apie tai dažnai nekalbama, vis daugiau atliktų tyrimų rodo, kad po gimdymo depresijos simptomai pasireška ir tėčiams. 

Apie 10 procentų vyrų susiduria su panašiomis problemomis, kai jų emocinė būklė pablogėja dėl streso, nesugebėjimo prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo ar kitų psichologinių veiksnių. Vyrai jaučia nuovargį, nerimą ir prislėgtą nuotaiką, nes jiems tenka prisiimti papildomą atsakomybę rūpinantis kūdikiu ir palaikant pakitusius santykius su partnere.

Dažniausiai šiuos jausmus vyrai ignoruoja ir nesikreipia pagalbos dėl visuomenėje gajų stereotipų, kurie skatina manyti, kad vyrai turi būti „stiprūs“ ir „neparodyti silpnumo“. Tačiau labai svarbu, kad tiek tėčiai, tiek mamos suprastų, jog pogimdyvinė depresija nėra tik moterų problema ir kad vyrai taip pat turi kreiptis pagalbos, jei jaučia padidėjusią psichologinę naštą.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma. Tinkamai parinktas gydymas padeda įveikti šią sudėtingą būklę ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo būdo. 

Pagrindinės gydymo galimybės apima:

• Psichoterapija – individualios arba grupinės terapijos sesijos, kuriose pacientas atvirai kalba apie savo jausmus ir išmoksta efektyviai kovoti su depresija.
• Medikamentinis gydymas – jei depresija yra sunkesnė, skiriami antidepresantai, kurie padeda suvaldyti nuotaikos svyravimus ir didina energijos lygį.
• Bendros sveikos gyvensenos priemonės – reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir socialinė parama pagerina savijautą.
• Šeimos palaikymas – svarbu ne tik rūpintis savimi, bet ir stiprinti santykius su partneriu bei kitais šeimos nariais.

Pogimdyvinės depresijos gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus situaciją ir psichologinę būklę. 

Savipagalbos strategijos sergant pogimdyvine depresija

Lengvai pogimdyvinei depresijai gydyti padeda kelios paprastos savipagalbos strategijos:

• Fizinis aktyvumas – reguliarus fizinis aktyvumas, net jei tai tik pasivaikščiojimas su vežimėliu, gerina nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti.
  
• Miego kokybė – svarbu pasirūpinti geru miegu – miegoti, kai miega kūdikis, arba paprašyti pagalbos naktį, kad kitas asmuo pamaitintų kūdikį.
  
• Subalansuota mityba – maistingi patiekalai ir pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti gerą sveikatą ir bendrą savijautą.
  
• Socialiniai ryšiai – bendravimas su šeima, draugais arba tėvų grupėmis padeda kovoti su izoliacija ir suteikia emocinę paramą.
  
• Dėmesingumas ir atsipalaidavimas – naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą. Būtina būti švelniam su savimi ir pripažinti, kad tobulumo tėvystėje nėra.
  
• Realių lūkesčių nustatymas – nustatyti realistiškus lūkesčius dėl pagalbos namuose ir asmeninių poreikių, kad išvengtumėte pervargimo.

Kuo skiriasi motinystės melancholija ir pogimdyvinė depresija?

Motinystės melancholija ir pogimdyvinė depresija – tai dvi skirtingos būklės, su kuriomis susiduria moterys po gimdymo. Nors abi sukelia emocinių sunkumų, jos turi skirtingą trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Motinystės melancholija (dar vadinama „baby blues“) pasireiškia laikinais nuotaikų svyravimais, liūdesiu, dirglumu ir nerimu, kurie atsiranda per pirmas kelias dienas ar savaites po gimdymo. 

Tai dažnai susiję su hormonų pokyčiais, nuovargiu ir prisitaikymu prie naujos kasdienybės. Šie jausmai paprastai praeina per kelias savaites ir netrukdo motinai pasirūpinti savimi ir kūdikiu.

Pogimdyvinė depresija yra rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites. Ji pasižymi intensyvesniais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, apatija, nerimas, sunkumai rūpintis kūdikiu, miego sutrikimai ir pan. Tai stipriai trikdo moters gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime, rūpintis kūdikiu ir užmegzti su juo ryšį.

Pagrindiniai skirtumai:

• Motinystės melancholija – laikinas, silpnesnis emocinis nusilpimas, kuris praeina per kelias savaites.
  
• Pogimdyvinė depresija – ilgesnė ir rimtesnė būsena, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui ir reikalauja profesionalios pagalbos.

Pogimdyvinė depresija ir pogimdyvinė psichozė: skirtumai

Pogimdyvinė depresija ir pogimdyminė psichozė yra dvi skirtingos būklės, tačiau abu turi didelį poveikį moters ir jos šeimos gyvenimui po gimdymo.

Išvados apie pogimdyvinę depresiją

Pogimdyvinė depresija rimtai paveikia moterį, todėl svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos. Jei nuotaikų svyravimai ir liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat reikėtų suprasti, kad ši problema paveikia ir vyrus, kurie taip pat jaučia stresą ir nerimą.

Savipagalbos metodai, kaip pasivaikščiojimai, geras miegas ir socialinė parama, padeda kovoti su lengvais simptomais, tačiau jei problema nesprendžiama, būtina kreiptis į psichologą ar terapeutą.

Svarbiausia neignoruoti savo jausmų ir laiku ieškoti pagalbos, kad galėtumėte pasirūpinti tiek savimi, tiek kūdikiu. Tėvystės kelias nėra lengvas, tad svarbu išlikti švelniems su savimi ir nesitikėti tobulybės.